Menu Close

ŽMONIŲ SU NEGALIA SAVARANKIŠKUMO PATIRTYS GYVENIMO KARJEROS ASPEKTU: PRAKTIKOS ĮŽVALGOS IŠ DIENOS CENTRO

ŽMONIŲ SU NEGALIA SAVARANKIŠKUMO PATIRTYS GYVENIMO KARJEROS ASPEKTU: PRAKTIKOS ĮŽVALGOS IŠ DIENOS CENTRO

 Įvadas

Savarankiškumas yra esminė žmogaus gyvenimo kokybės bei orumo sąlyga, susijusi su asmens gebėjimu priimti sprendimus, savarankiškai veikti bei realizuoti savo gyvenimo tikslus. Ši sąvoka įgyja ypatingą svarbą negalios kontekste, kai individo galios dažnai vertinamos per ribojimų prizmę. Šiuolaikinėje socialinio darbo teorijoje vis dažniau kalbama ne apie socialinę integraciją, bet apie įgalinimą – procesą, kurio metu žmogus stiprinamas taip, kad galėtų kontroliuoti savo gyvenimą ir kurti gyvenimo karjerą (Algėnaitė, 2009). Šio straipsnio tikslas – atskleisti žmonių su negalia savarankiškumo patirtis gyvenimo karjeros aspektu, remiantis praktinėmis įžvalgomis iš Gargždų socialinių paslaugų centro dienos socialinės globos centro veiklos.

Teorinis pagrindas

Gyvenimo karjera, pasak S. Savicko (2005), apima ne tik profesinę veiklą, bet ir asmens savirealizacijos, tapatumo, socialinės įtraukties procesus. Ši koncepcija aktuali žmonėms su negalia, nes savarankiškumas jiems leidžia ne tik tvarkytis su kasdieniais iššūkiais, bet ir kurti ilgalaikius gyvenimo tikslus. Savarankiško gyvenimo koncepcija grindžiama idėja, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo negalios pobūdžio, turi teisę gyventi pasirinktinai, gauti individualizuotas paslaugas ir dalyvauti sprendimų priėmime (ENIL, 2020). Tačiau praktikoje šiems principams įgyvendinti keliami iššūkiai – nuo visuomenės požiūrio iki šeimos narių per didelio globėjiškumo ar nepakankamo paslaugų prieinamumo.

Tyrimo metodika

Tyrimas atliktas 2024 m. Gargždų socialinių paslaugų centro Dienos socialinės globos padalinyje. Pasirinktas mišrus tyrimo tipas: kiekybinė – kokybinė apklausa. Tyrime dalyvavo 20 asmenų su negalia (13 vyrų ir 7 moterys), jų amžius – nuo 28 iki 60 metų. Duomenys buvo renkami anonimiškai, laikantis etinių principų. Tyrimo priemonė – pusiau struktūruota rašytinė apklausa. Duomenys analizuoti statistiškai ir tematiškai, išryškinant gyvenimo karjeros ir savarankiškumo sąsajas.

Tyrimo rezultatai

Tyrimo duomenys atskleidė, kad 85 % respondentų jaučiasi turintys pasirinkimo laisvę, o 70 % turi gyvenimo tikslų, kuriuos patys išsikėlė. Tai rodo vidinę motyvaciją ir tam tikrą savirefleksiją. Tačiau tik 35 % nurodė, kad jų tikslas – gyventi visiškai savarankiškai. Likusieji (45 %) tokio tikslo neturi, o 20 % nėra tikri – tai atspindi ne tik objektyvius iššūkius, bet ir psichologinę priklausomybę nuo artimųjų.

Savarankiškumo samprata respondentų tarpe įvairi: vieni ją sieja su buitiniais įgūdžiais – apsipirkimu, maisto gamyba, sąskaitų apmokėjimu, kiti akcentuoja emocinį bei sprendimų priėmimo aspektą – atsakomybę, savikontrolę, gebėjimą planuoti. 100 % respondentų nurodė gebantys patys pavalgyti, 90 % – apsirengti, 85 % – palaikyti asmeninę higieną. Tačiau tik 20 % moka skalbti, 50 % – apsipirkti. Šie skaičiai parodo dalinį savarankiškumo pasiekimą, o taip pat ir tas sritis, kurias reikėtų stiprinti.

Svarbus tyrimo rezultatas – mokymosi aplinka: 85 % nurodė, kad savarankiško apsisprendimo gebėjimus ugdo būtent dienos centre. Tik 5 % mokosi šių gebėjimų namuose, o tai pabrėžia dienos socialinės globos institucijų reikšmę. Be to, 75 % respondentų nurodė, kad mėgstama veikla (kūrybinė, darbinė, sportinė ar socialinė) padeda jiems ugdyti savarankiškumą. 100 % pažymėjo, kad dalyvavimas Dienos centro veikloje suteikia gyvenimui prasmę.

Diskusija

Tyrimo rezultatai atspindi teorines įžvalgas apie savarankiškumo ir įgalinimo sąsajas. Pasak R. Vaičekauskaitės (2008), viena pagrindinių savarankiškumo ugdymo sąlygų – galimybė rinktis. Neįgalieji, turėdami galimybę mokytis pasirinkimo, problemų sprendimo, savikontrolės, didina savo pasitikėjimą, patiria daugiau pasitenkinimo. Įgalinimo procesas, remiantis M. L. Wehmeyer ir kt. (1998), nėra vien teorinis – jis reikalauja praktinių veiklų, motyvacinio palaikymo ir socialinės aplinkos įsitraukimo.

Socialinių paslaugų įstaigos, tokios kaip Gargždų dienos socialinės globos centras, atlieka esminį vaidmenį ugdant gyvenimo karjeros gebėjimus. Jose kuriama saugi aplinka, kurioje asmenys su negalia gali ne tik ugdyti buitinius įgūdžius, bet ir tyrinėti savo pomėgius, atrasti stipriąsias puses, išmokti atsakomybės. Dienos centro veiklos padeda kurti gyvenimo prasmės jausmą, o tai – esminis elementas siekiant visavertės gyvenimo karjeros.

Išvados ir rekomendacijos

  1. Žmonės su negalia turi potencialą savarankiškai planuoti savo gyvenimą, tačiau tam reikalingas nuolatinis socialinis ir emocinis palaikymas.
  2. Savarankiškumo ugdymas turi apimti ne tik buitinius įgūdžius, bet ir emocinę brandą, tikslų planavimą, sprendimų priėmimo gebėjimus.
  3. Dienos centrai vaidina svarbų vaidmenį formuojant gyvenimo karjeros kryptį, todėl būtina plėsti jų prieinamumą ir individualizuotas paslaugas.
  4. Rekomenduojama skatinti šeimų įsitraukimą į savarankiškumo ugdymo procesus, siekiant mažinti per didelį globėjiškumą.
  5. Būtina kurti ilgalaikes programas, orientuotas į gyvenimo tikslų identifikavimą ir savivokos stiprinimą.

Literatūra

  1. Algėnaitė, I. (2009). Socialinio tinklo edukacinės galimybės įgalinant stuburo traumą patyrusius žmones transformuoti karjerą. Klaipėda: KU leidykla.
  2. Bakk, A., Grunewald, K. (1997). Globa. Vilnius.
    Kučinskienė, R. (2003). Ugdymo karjerai metodologija. Klaipėda: KU leidykla.
  3. Vaičekauskaitė, R. (2008). Vaiko su negale savarankiškumo ugdymo šeimoje diskursas. Klaipėda: KU leidykla.
  4. Wehmeyer, M. L., Agran, M., Hughes, C. (1998). Teaching Self-Determination to Students with Disabilities: Basic Skills for Successful Transition. Baltimore: Paul H. Brookes Publishing.
  5. Nota, L., Soresi, S., Perry, J. C. (2006). Self-determination, social abilities and the quality of life of people with intellectual disability. Journal of Intellectual Disability Research, 50(5), 370–385.
  6. Field, S., Martin, J., Miller, R., Ward, M., & Wehmeyer, M. (1998). Self-Determination for Persons with Disabilities: A Position Statement of the Division on Career Development and Transition. Career Development for Exceptional Individuals, 21(2), 113–128.

 

Parengė: Vilma Bružienė

2025-01-02

 

Skip to content